ADVENTAS IR KĄ TURIME ŽINOTI APIE JĮ

Keturias savaites prieš Kalėdas yra Adventas - susikaupimo ir ramybės metas. Jis prasideda ketvirtąjį sekmadienį prieš Kalėdas ir baigiasi gruodžio 25 dieną. Adventas simbolizuoja krikščioniškųjų metų pradžią ir yra užima ypatingai svarbią vietą tarp krikščioniškųjų tradicijų.

Advento istorija

Žodis „adventas“ yra kilęs iš lotyniško termino „artėjantis, būsimas“ bei siejamas su dviem Jėzaus Kristaus atėjimais (atitinkamai Gelbėtojo ir Teisėjo). Pirmasis Advento paminėjimas pasirodo Leridos sinodo (524 m. po Kristaus) raštuose, o laikotarpis pradėtas taip vadinti nuo Vakarų bažnyčios metų pradžios.

Iš pradžių Adventas, panašiai kaip Gavėnia, buvo švenčiamas kaip pasninkavimo laikotarpis. Nors vėliau susilaikymo idėja nusilpo, adventas tebeišlaiko atpirkimo ir atgailos dvasią.

Advento vainikai ir kalendoriai

Vakarų kultūros šalyse, keturios Advento savaitės yra švenčiamos nupynus Advento vainiką ir papuošus jį keturiomis žvakėmis. Apvalūs vainikai, pinami iš visžalių augalų, simbolizuoja amžiną gyvenimą ir beribę Dievo meilės prigimtį. Trys žvakės paprastai yra violetinės arba mėlynos, o ketvirtoji - rausva arba rožinė.

Kiekvieną laikotarpio sekmadienį uždegama žvakė. Rausva žvakė uždegama trečiąjį sekmadienį, kuris yra laikomas šventiškesniu nei kiti. Kalėdų dieną vainiko viduryje arba vietoje vainiko uždegama penktoji žvakė (žinoma kaip „Kristaus žvakė“, paprastai baltos spalvos).

Advento laikotarpiu yra labai mėgstami kalendoriai. Daugiasluoksniame kartone iškerpami 24 „stalčiukai“, siuvamos 24 kišenėlės, kurios, priklausomai nuo kalendoriaus, yra pripildomas šventinių žinučių, religinių paveikslėlių, šokoladukų, trumpų istorijų ar žaislų.

Dabar prekybos centruose galima nusipirkti gatavų Advento kalendorių, tačiau daug smagiau su vaikais susėdus vakare jį pasigaminti patiems.

Advento tradicijos ir papročiai pasaulyje

Yra daug būdų švęsti Adventą. Anglijos istorijoje vargingos moterys nešiodavo „Advento stabukus“ - dvi lėlytes, aprengtas Kristumi ir Mergele Marija. Jeigu parodydavo šias lėles praeiviams, moterims duodavo šiek tiek pinigų ar kokių nors niekučių. Buvo sakoma, kad jeigu nepaaukosi, persekios nesėkmės.

Normandijoje, Prancūzijos regione, vaikai iki 12 metų buvo siunčiami į ūkininkų laukus, nešini deglais. Jie padegdavo šiaudus ir taip išvarydavo kenkėjus. Italijoje buvo laikomasi tradicijos, kad paskutinę Advento laikotarpio dieną į Romą įžengdavo dūdmaišininkai. Jie grodavo priešais Palaimintosios Mergelės šventyklas, kai tuo tarpu piemenys pūsdavo dūdeles prie ėdžių, taip pagerbdami Mesijaus atėjimą.

Vokietijoje Advento laikotarpiu moterys nuo seno ruošiasi Kalėdų šventei - po visų darbų susirenka vakaroti ir kepa gardžiai kvepiančius sausainius bei meduolius, kurie gali ilgai išsilaikyti.

Adventas tebėra vienas iš svarbiausių laikotarpių per Krikščionių metus. Jis sveikina Kristaus gimimą ir tikintiesiems primena apie jo būsimą sugrįžimą.