VAIKO KRIKŠTYNOS

Krikštynų scenarijus:

XX val Krikšto tėvai atvyksta pas tėvus, aprengia krikšto vaiką
XX val Fotosesija namuose
XX val Svečiai atvyksta į bažnyčią
XX val Tėvai, krikšto tėvai ir vaikelis atvyksta į bažnyčią. Krikšto ceremonija
XX val Programėlė prie bažnyčios, fotosesija lauke
XX val Vykstame į šventės vietą.
XX val Oficialioji dalis, dokumentų perdavimas, dovanos, fotosesija su svečiais dovanų įteikimo metu
XX val Karšti patiekalai, žaidimai
XX val Tortas, šampanas

Krikšto tėvai atvažiuoja pas tėvus, nuprausia, aprengia vaikelį. Krikšto mama slapta įdeda į vaikelio drabužėlius pinigėlį. Atvyksta fotografas. Trumputė fotosesija su tėveliais ir krikšto tėveliais. Krikšto mama įteikia vaikučiui šermukšnio šakelę, kad šis ją laikytų visos kelionės į bažnyčią metu, česnako gabalėlį, kad saugotų nuo laumių bei vilnones kojinytes, kad vaikutis niekada nesušaltų.

Visi važiuoja į bažnyčią. Laikantis burtų reiktų važiuoti tiesiausiomis, pagrindinėmis gatvėmis, kad vaikelis „nenueitų šunkeliais“ gyvenime. Prie bažnyčios jau laukia susirinkę svečiai. Visiems svečiams išdalinami mėlyni kaspinukai, sakant, kad juos įsisegtų į kairę pusę prie širdies ir taip visada turėtų krikšto vaikelį prie širdies. Ceremonijos metu nepamiršti pašventinti tokias dovanėles kaip angeliukas, kryželiai, medalionai ir panašias. Jei krikšto mama kepa krikštynų duoną, ją irgi galima duoti pašventinti.
Po krikšto ceremonijos svečiai pavaišinami šampanu bei saldainiais ir sausainiais. Tuo tarpu krikšto vaikas, tėveliai ir krikšto tėveliai trumpai pasifotografuoja.
Grįžus į šventės vietą, krikšto tėvai iškilmingai atiduoda krikšto vaikelį tėvams. Krikšto tėtis sako:

„Brangūs tėveliai, atiduodam jum jūsų sūnelį (dukrelę), pakelkite savo sūnų (dukrą) virš šio gausaus vaišių stalo, kad jo gyvenimas būtų toks turtingas ir gražus, kaip šis vaišių stalas.(tėvai pakelia vaikelį).(tėvelio vardas), sudaužyk šį ąsotį, nes kaip žinome iš senų laikų šukės nešą laimę, lai jos atneša daug laimės ir džiaugsmo šiam vaikeliui.(Vaiko tėvui paduodamas ąsotis ir sudaužomas).“

Krikšto mama įteikia vaikeliui dovanas: muilo gabalėlį, kad vaikelis būtų švarus, kruopų maišelį, kad būtų sotus, cukraus maišelį, kad turėtų kuo maistą pasaldinti. Įteikiamos kitos dovanos (dovanų idėjų rasite prisiregistravusi). Kviečiami krikšto vaiką pasveikinti svečiai. Po dovanos įteikimo krikšto vaikas bei tėvai nusifotografuoja su kiekvienu iš sveikintojų.

Sėdama prie stalo. Krikšto tėvas perskaito krikšto dokumentą bei jį įteikia tėvams. Tuo tarpu krikšto mama skaito žodžius:

„Krikšto sakramento svarba yra didi: juo atleidžiama gimtoji nuodėmė, vaikas tampa Katalikų bažnyčios nariu, priimdamas visą katalikų dorovės, moralės ir tikėjimo tiesų mokymą. Su krikštu vaikas įvedamas į žmogaus amžinąjį gyvenimą. Krikštas – gyvenimo ir Dievo karalystės durys – yra pirmasis Naujojo Testamento Sakramentas, kurį Kristus įsteigė visiems žmonėms, kad jie galėtų pasiekti amžinąją laimę. (krikšto tėvas tėveliams teikia Krikšto atributiką.) Žvakė – Kristaus šviesos ženklas. Artėdamas prie Jėzaus žmogus tampa šviesos vaiku. Baltas drabužis – ženklas nepaprasto išaukštinimo ir nekaltumo, tai naujo žmogaus, naujos istorijos, naujos suteiktos vilties, skaistumo, šventumo ir pasitikėjimo ženklas. Žmogus raginamas šį šventumą saugoti visą gyvenimą. Dovanojame ir angeliuką, kuris yra šventintas, tebūnie tai jo angelas sargas, kuris jį saugos ir globos."

Visi vaišinasi, įnešami karšti patiekalai. Vaišių metu krikšto tėvai praveda keletą žaidimų. 

Pagerbiami krikšto vaikelio tėvai. Krikšto mama paskaito pasaką apie mamą:

„Paseksiu vieną pasakėlę, iš kur atsirado šios šventės kaltininkas – (krikšo vaikelio vardas). Danguje gyveno vaikutis ir ruošėsi netrukus gimti. Vieną dieną jis paklausė Dievo: „Man sako, kad tu rytoj ketini mane nusiųsti į žemę, bet kaip aš ten gyvensiu būdamas toks mažytis ir bejėgis?“. „Iš daugelio angelų aš išrinkau vieną tau. Jis lauks tavęs ir tavimi rūpinsis“ - atsakė Dievas. „Bet juk čia, danguje, man nieko netrūksta, bet tos dainos ir šypsenos... man jų reikia, kad būčiau laimingas..“. „Tavo angelas tau dainuos ir šypsosis kiekvieną dieną. Tu jausi jo meilę ir būsi laimingas.“ „Bet - neatlyžo mažasis - kaip aš suprasiu, kai su manim kalbės, juk aš nemoku žmonių kalbos?“ „Tai paprasta, tavo angelas kalbės tau pačius gražiausius ir šilčiausiu žodžius, kokių tu dar nesi girdėjęs, ir su didžiule kantrybe bei rūpesčiu jis mokys tave kalbėt.“ Vaikutis pakelė į Dievą akis: „O ką aš darysiu, kai norėsiu pasikalbėti su tavimi?“ Dievulis nusišypsojo: „Tavo angelas suglaus tavo delniukus ir mokys tave maldų.“ „O aš girdėjau, kad žemėje yra blogų žmonių, kas mane apsaugos ir gins?“ Dievas apkabino vaikutį: „Tavo angelas tave gins, net jeigu grės pats didžiausias pavojus.“ Ir staiga mažutis nusiminė: „Bet aš visą laiką būsiu nelaimingas, nes daugiau tavęs nebepamatysiu...“ Dievas pakėlė vaikutį ir tarė: „Tavo angeliukas visą laiką kalbėsis su tavimi apie mane ir mokys kelio, kad galėtum pas mane sugrįžti. Netgi jei aš visą laiką busiu šalia tavęs.“ Šiuo metu buvo taip gera ir ramu danguje, bet žemėje jau girdėjosi balsai, ir vaikutis paskubomis švelniai paklausė: „Dievuliau, jeigu jau man reikia tave palikti, prašau pasakyk man kuo mano angelas vardu!“ „Tavo angelo vardas nėra svarbus, tu jį tiesiog vadink mamyte...“
Tad jeigu nebūtų mamytės (vardas) ir Tėvelio (vardas), šiandien mes neturėtumėm šio nuostabaus angeliuko. Tad pakelkime taures už tėvelius, kurie sukūrė šį mažą angeliuką, dėl kurio šiandien mes visi ir susirinkome.“

„Nors abu tėveliai prisidėjo prie šios mažos asmenybės atsiradimo, norėtumėm šiek tiek išskirti mamytę, kuri išnešiojo šią mažą būtybę 41 savaitę, ir išleido į šį pasaulį, tad brangioji mamyte, dar kartą prisimink tą stebuklą, kurį tu sukūrei:

Tu palauk, jis greitai ateis
Dar minutė. Sekundė trumpa. Dar atodūsis ilgas, sunkus
Nesvarbu : ar sūnus ar dukra
Jis jau skuba pasaulin. Ar jauti?
Jis jau greitai , jau greitai pravirks. Ar jauti?
Pakentėk... O chalatai balti
Jį pirmieji šioj žemėj sutiks.
Bet minute pavirto diena
Ir tas skausmas be galo aštrus
Nežinos tik sūnus niekada
koks tas kelias pasaulin sunkus...
Dar įkvėpk... nuščiuvo visi
Ir kūną nuliejo liepsna .
Paklausyk ar girdi savo sūnų geroji mama.
Tu girdi, tu šypsaisi, verki
Laimingiausia paliks ši diena
Ir į sūnų taip godžiai žiūri
Panašus , panašus į tave
Toks mažutis žmogus
su rankutėm, kojytėm -matai?
išbučiuosi visus pirštukus
Gal po tūkstantį kartų tikrai.
Laimingiausia paliks si diena
Jis užaugs - gražus ir stiprus.

Mamai įteikiama knyga, į kurią ji galės rašyti įspūdžius apie vaikučio auginimą (pvz. Anna Gedges „Penkeri mano gyvenimo metai“). Įšventinami ir apdovanojami seneliai ir močiutės:

Aišku nepamiršime ir močiučių bei senelių, kurie dabar įgyja dar vieną pareigą, rūpintis ne tik vaikais bet ir anūkais.
Kas gera, kas šilta - močiutė,
Kas myli, kas glaudžia - močiutė.
Močiutė - tai pasakos ilgos,
Raudonos uogelės ant smilgos,
Močiutė – šilta ir gera,
Močiutė - namų šiluma.
Tad sveikiname Jus brangios močiutės - būkite ir toliau tokios mielos, gražios, šiltos ir žinoma- laimingos. Rūpinkitės ir lepinkite savo anūkėlį.(įteikiamos dovanos, užrišamos skarelės)

Seneli, Nesenai dar buvote tėvelis,
O štai dabar, jau esate senelis.
Sveikinam šia didžia proga Jus
Ir linkim metų dar ilgų,
Kad Dijukas ir būsimi anūkai
Galėtų džiaugtis savo dieduku. (įteikiamos dovanos seneliams bei užmaunamos kepurės)

Svečiams ir seneliams pateikiama įvairiausių užduotėlių, klausimų apie vaikelį. Jei krikšto mama padarė Krikštuką, galima jį padalinti svečiams. Galima ir paskelbti, kad krikštukas parduodamas bei padėti taupyklę, į kurią svečiai vaikučiui už Krikštuką sumestų pinigėlių.

Svečiams prasiunčiama knygutė, kur visų prašoma surašyti palinkėjimus 21 – ojo gimtadienio proga. Tėveliams įteikiamas brendžio ar kito tauraus gėrimo butelis su užkabinta ant jo knygute.

Įnešamas tortas, geriama kava,arbata, šampanas.